Fosforo oksichloridas (POCl₃) yra laki cheminė molekulė, turinti „ugningą atmosferą“-absoliučiai nekenčia rūgščios aplinkos. Susilietus su stipriomis rūgštimis (pvz., druskos arba sieros rūgštimi), jis iš karto suyra ir susidaro toksiškos vandenilio chlorido dujos ir fosforo rūgštis. Ši reakcija yra smarki ir egzoterminė; tai panašu į ledo kubelio įmetimą į karšto aliejaus keptuvę, -kuris ne tik sukelia dūmus, bet ir gali išsitaškyti.
Struktūrinis nestabilumas: fosforo atomas jau patiria įtampą dėl trijų chloro atomų, o vandenilio jonai iš rūgšties paima chloro atomus.
Grandininė reakcija: susidaręs vandenilio chloridas, susilietus su drėgme, virsta druskos rūgštimi, dar labiau paspartindamas skilimo procesą.
Šilumos grįžtamasis ryšys: Reakcijos metu išsiskirianti šiluma greitai padidina skilimo greitį.
Įdomu tai, kad nors silpnos rūgštys (pvz., acto rūgštis) turi ne tokį tiesioginį poveikį, ilgalaikis poveikis vis tiek lems laipsnišką skaidymą.
Laikyti atokiai nuo visų rūgščių medžiagų; rekomendacijos apima:
Uždarykite stiklinius butelius ir laikykite atokiau nuo spintelių, kuriose yra rūgščių reagentų.
Dirbdami mūvėkite dujokaukę ir mūvėkite{0}}rūgštims atsparias pirštines.
Jei nutekėjo, pirmiausia neutralizuokite baze (pvz., natrio karbonatu), o po to nuplaukite vandeniu.
